Gamtos parkas „Dauguvos vingiai“

Dauguvos vingiai – tai gamtos parkas Dauguvos slėnyje nuo Kraslavos iki Naujenės, saugojamų kraštovaizdžių gamtos parke „Augšdaugava“. Plotas – 129,9 km2, iš jų 76 km2 yra Daugpilio rajone ir 53,9 km2 Kraslavos rajone. Įkurtas 1990 metais, siekiant išsaugoti unikalų ir savitą Dauguvos senvagės gamtovaizdį, vertingus jo gamtos kompleksus, biologinę augalų ir gyvūnų rūšių įvairovę, kultūrinius-istorinius paminklus. Išskirtinis Dauguvos vingių gamtos savitumas yra 10 didelių Dauguvos posūkių nuo Kraslavos iki Naujenės. Kiekvieno tokio upės vingio ilgis siekia 4–6 km, o atstumas tarp vingių yra tik 2–3 km. Kiekvienas šių vingių turi savo pavadinimą. Miškai užima apytikriai 38 % visos gamtos parko teritorijos. Daugiausia tai vidutinio senumo pušys, vietomis auga eglės ir beržai. Gamtos parke yra daug retų ir savitų augalų rūšių. Šia prasme tai viena vertingiausių teritorijų Latvijoje. Čia auga kelios dešimtys retų augalų rūšių, pavyzdžiui, blakstienotoji viksva, kurios vieninteliai telkiniai Latvijoje yra prie Naujenės, dar miškinė plikaplaiskė, žirnialapis pelėžirnis, upinė žilė, daržinis builis, didysis pentinius, siauralapė smiltė. Upės slėnyje gyvena kelios saugojamų paukščių rūšys: mažoji žuvėdra, žalvarnis, griežlė, putpelė, tulžys, jūrinė šarka ir kt. Dauguvos vingių apylinkėms yra būdingas originalus, istoriškai susiklostęs įvairių tautų kultūrų susiliejimas, kurį rodo vietovardžiai ir bendrabūvis. Gamtos parko teritorijoje yra 23 archeologiniai paminklai, 9 didžiuliai medžiai, atskiri dideli rieduliai ir jų santalkos (Adamovos akmuo, Ritanų akmuo, Krucifikso, Romanovo ir Slutiškių akmuo).