Maršrutas skirtas aktyviems plaukiotojams valtimi, kuriuos domina ilgesnės vienos ar dviejų dienų išvykos valtimis, kurių metu galima susipažinti su įdomiais ir mažiau žinomais gamtos, kultūros ir istorijos paminklais. Atsižvelgiant į tai, kad Dauguva maršruto pradžioje – pirmuose 16 km – yra Latvijos ir Baltarusijos (faktiškai – Europos Sąjungos) pasienio upė, prieš leidžiantis į išvyką būtina sutvarkyti keletą formalumų (žr. toliau). Plaukiant minėtąją atkarpą, būtina laikytis arčiau dešiniojo (Latvijos) upės kranto ir draudžiama kirsti upės vidurio liniją! Atsižvelgtina į tai, kad sala prieš Piedrują yra Baltarusijos teritorijoje. Esant stipriam vėjui, Dauguvoje gali būti stiprus bangavimas, todėl maršrutas nėra skirtas pradedantiesiems, neturintiems plaukiojimo valtimi patirties. Prieš arba po išvykos verta aplankyti tuos turizmo objektus, kurie yra Dauguvos pakrantėse, bet plaukiant valtimi nėra matomi arba yra atokiau nuo upės.
Maršruto eiga: Koškovcai–Piedruja–Kraslava–Kaplava–Slutiškiai. 95 % maršruto eina per Kraslavos savivaldybę.
Valties tipas. Rekomenduojamos plaukti kanoja arba baidare, nes šių tipų valtys yra greitesnės ir lengviau manevruojamos. Šiuo maršrutu galima plaukti ir gumine valtimi arba plaustu, tačiau esant priešiniam vėjui juo judėti pirmyn yra sunkiau (ir lėčiau). Maršrutą galima įveikti ir su didesne irkline valtimi.
Rekomenduojamas laikas: birželis–rugpjūtis. Priklausomai nuo oro sąlygų, maršrutą galima rinktis ir kitu metų laiku.
Ilgis: ~ 63 km. Maršrutą galima pailginti iki Kraujos (+ 25 km) arba Daugpilio (+ 37 km). Pailgintas maršrutas truks tris dienas.
Laikas: Dviejų dienų maršrutas, jei plaukiama kanojos arba baidarės tipo valtimis. Pirma diena: Koškovcai – svečių namai „Arkādija“ (33 km). Antra diena: Kraslava–Slutiškiai (30 km). Maršrutui įveikti skirtas laikas gali priklausyti nuo objektams apžiūrėti skirto laiko, valties tipo, plaukiančiųjų valtyje skaičiaus, jų fizinio pasirengimo, vėjo krypties ir stiprumo, vandens lygio, srovės greičio ir kt. Išvyka gumine valtimi užima daugiau laiko, tačiau tai didžia dalimi priklauso nuo anksčiau paminėtų faktorių, o daugiausiai – nuo vėjo krypties ir stiprumo.
Sudėtingumo laipsnis: lengvas (esant tinkamoms oro sąlygoms – štilio arba priešinio vėjo iki 3 m/s sąlygomis), jei pasirenkamas dviejų dienų maršrutas.
Pradžios taškas: Koškovcai. ~ 130 m prieš V656 kelio posūkį ŠŠR kryptimi iki Dauguvos eina žolyne išvažinėtas kelias – takas, kuriuo galima nusigauti iki upės (0,4 km). Atsižvelgtina į tai, kad ~ 0,3 km Rytų kryptimi upė visu platumu jau teka per Baltarusijos teritoriją. Sieną valtimi kirsti griežtai draudžiama!
Galutinis taškas: Slutiškiai. Valčių prieplauka. Netoli prieplaukos yra žvyrkelis, kuriuo galima privažiuoti automobiliu ir pasiimti valtis tolesniam transportavimui.
Logistika ir visuomeninis transportas: Maršruto pradžios ir galutinis taškas nepasiekiamas visuomeniniu transportu, todėl valtys nusigabenamos savu transportu arba galima pasinaudoti vietinių valčių nuomotojų teikiamomis transportavimo paslaugomis.
Poilsio vietos: Atsižvelgtina į tai, kad minėtoje atkarpoje nėra vandens turizmo stovyklų su patogumais ir viešų poilsiaviečių pačioje upės pakrantėje. Trumpam poilsiui galima sustoti smėlio seklumose upės pakrantėse arba salose. Tiesa, jų buvimas ir prieinamumas labai priklauso nuo vandens lygio upėje, todėl tinkamiausias laikas maršrutui yra vasara ir metas, kai kurį laiką nebuvo gausaus ilgalaikio lietaus.
Informacija gamtoje: Minėtoje Dauguvos atkarpoje upės krantuose nėra informacinių stendų, todėl prieš išvyką būtina pasirūpinti žemėlapiais, informacine medžiaga (patogu pasiimti Kraslavos TIC) ir navigaciniais įrenginiais, supakuotais į neperšlampamus maišus.
Įsidėmėkite! Saugus yra tik atsakingas plaukiojimas valtimi!
Prieš leidžiantis į išvyką šiuo maršrutu, įsitikinkite, kad visos dienos oro prognozė yra palanki plaukti valtimi, nes Dauguvoje labai didelę reikšmę turi vėjo kryptis ir stiprumas.
Jei vėjo greitis viršija 4–5 m/s, Dauguvoje susidaro bangos, kurios gali būti pavojingos kanojos ir kitų tipų valtims – jos gali apsiversti.
Visada dėvėkite liemenę, net tada, jei plaukiate arti upės kranto. Dauguvoje greitai kaitaliojasi seklios ir gilios vietos.
Stenkitės aplenkti povandeninius objektus – akmenis (slenksčiuose), medžių fragmentus ir kt., taip pat saugokitės žvejų tinklų.
Gerbkite meškeriotojus, stenkitės neišbaidyti žuvų.
Įvertinkite, ar šis maršrutas tinkamas vykti su mažais vaikais.
Į išvyką Dauguva (išskyrus ten, kur ji yra pasienio upė!) leiskitės tik tada, jei esate patyrę plaukiotojai valtimi ir jei nėra vėjo ir bangų, dėl kurių gali kilti pavojus saugumui.
Dėmesio! Prieš leidžiantis į išvyką šiuo maršrutu (iš Koškovcų arba Piedrujos), būtina:
1. Susipažinti su taisyklėmis, kurių būtina laikytis tiems, kas ketina lankytis pasienio režimo juostoje: http://rs.gov.lv/index.php?id=803&top=0.
2. Prieš išvyką būtina gauti specialų terminuotą leidimą, reikalingą norint lankytis pasienio režimo juostoje. Tai galima patogiai ir greitai padaryti elektroniniu būdu Latvijos valstybiniame portale www.latvija.lv.
3. Išvykos dieną būtina užsiregistruoti vizitui Daugpilio valdybos Piedrujos pasienio sargybos skyriuje (Piedrujoje), kur valtys užregistruojamos išvykai po Dauguvą atkarpoje, kuri sutampa su pasienio režimo juosta. Tel. + 371 65403765.
Rūpinkitės savo ir artimųjų saugumu ir sveikata! Kiekvienas, kuris leidžiasi į išvyką šiuo maršrutu, pats yra atsakingas už savo ir kitų saugumą! Gelbėjimo tarnybos trumpasis tel. numeris: 112.
Verta pamatyti ir sustoti!
Maršrutas eina per dvi ypatingai saugomas gamtos teritorijas (YSGT). Gamtos parkas „Daugavas loki“ įsteigtas 1990 metais siekiant išsaugoti unikalios Dauguvos senslėnio kraštovaizdį, biologinę įvairovę ir kultūros istorijos paminklus. Praėjusiojo amžiaus devintajame dešimtmetyje Dauguvos senslėnį planuota užtvindyti dėl Daugpilio hidroelektrinės statybos. „Daugavas loki“ yra didžiausios YSGT – saugomų kraštovaizdžių vietovės „Augšdaugava“ dalis. Abiejose teritorijose galima saugiai leistis į žygius, naudotis sukurta infrastruktūra (takai, bokštai, poilsiavietės), važiuoti dviračiu, plaukti valtimi po Dauguvą, stebėti paukščius, žvėris, rinkti grybus, uogas, maudytis tam skirtose įrengtose vietose.
Koškovcai. Maršruto pradžia. Žemėlapyje pažymėta kaip apgyvendinta vieta, nors apie tai mažai kas liudija. Įdomi yra ir žvyrkelio atkarpa nuo Piedrujos iki Koškovcų, kuri vingiuoja pro kitas apgyvendintas vietas – Lupandus, Dvorčanus ir Gorbačovus. Trumpoje atkarpoje nuo kelio matomas ir upės slėnys, ir pati upė.
Dauguvos akmuo. Jo ieškokite Piedrujos pietryčių dalyje, Dauguvos krante. Iki jo galima nusigauti einant Piedrujos taku. Atminimo akmenį sukūrė skulptorius Vilnis Titanas, iškalęs Dauguvos vardą septyniomis – latvių, lyvių, estų, lenkų, rusų, vokiečių ir suomių – kalbomis. Nežinant akmens buvimo vietos, plaukiant upe, pro jį galima tiesiog praplaukti jo nepastebėjus. Prieš Dauguvos akmenį ir Piedrują Dauguvoje yra didelė sala (0,9 km ilgio, 0,5 km pločio), esanti Baltarusijos teritorijoje. Čia būtina laikytis arčiau Latvijos krantų!
Piedruja. Didžiausia apgyvendinta vieta pačiuose Latvijos pietryčiuose, kurią iš pietų skalauja Dauguvos vandenys, kuri tuo pačiu yra Latvijos–Baltarusijos pasienis. Piedrują sudaro dvi dalys – Piedruja ir Aleksandrova, kurias skiria centrinė gatvė (V 631 kelias). Piedruja susiformavo kaip Dauguvos kairiajame krante – Baltarusijos pusėje esančio Drujos miesto „užupio” teritorija. Abi dalys XVII a. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Sapiegų giminei. Drujos žemi pastatai ir apleisti maldos namai labai gerai matomi nuo Piedrujos kranto. Piedrują ir jos apylinkes verta išvaikščioti pėsčiomis, nes vienaaukščiai mediniai pastatai vietomis primena vaizdus, kuriuos galima išvysti etnografiniuose muziejuose po atviru dangumi. Piedrujos aplinka sutvarkyta, tarp abiejų maldos namų – Piedrujos Mergelės Marijos ėmimo dangun Romos katalikų bažnyčios (1759) ir Piedrujos Šv. Nikolajaus stačiatikių bažnyčios (1883–1885) įkurtas vaizdingas sodas. Su minėtaisiais objektais ir Dauguvos akmeniu galima susipažinti keliaujant Piedrujos taku. Aleksandrovos dalyje įsikūrusi turistinė bazė „Piedruja“, siūlanti ypatingą turizmo produktą – večerinkas latgalių, rusų ir baltarusių stiliumi (iš anksto užsisakius). Piedrujos pasienio kontrolės postas yra Dauguvos krante – pagrindinės gatvės pakraštyje, kur dar palyginti neilgai veikia viena iš Dauguvos perkėlų.
Robeždaugavos (Saulevičiaus, Rudasis) akmuo yra Dauguvoje, arti upės kairiojo kranto, priešais Robeždaugavų namus, vietoje, kur jau abiejuose upės krantuose yra Latvijos teritorija. Pastebimas jau iš tolo! Riedulio ilgis – 4,9 m, aukštis – 3,3 m, tūris ~ 20 m3. Priklausomai nuo upės lygio, matoma didesnė ar mažesnė akmens dalis.
Podgurjės riedulys. Yra žemiau Indricos upės žiočių (matomas jau iš tolo) – vandenyje (sausu oru – seklumoje) – šalia Dauguvos kairiojo kranto. Šioje vietoje Dauguvoje yra susiaurėjimas, sraunus tekėjimas, o dešinėje pusėje, esant žemesniam vandens lygiui – sala. Akmens tūris – apie 13 m3.
Indricos katalikų bažnyčia. Vietinių amatininkų iš medžio už grafų Pliaterių lėšas statyti maldos namai 1655–1658 metais tapo miniatiūrine vienanave bazilika. Šis unikalus kultūros istorijos paminklas laikomas viena iš seniausių Latgalos medinių bažnyčių. Jos centrinio altoriaus barokinių formų medžio drožinius kūrė Stelmužės (dabar – Lietuvoje) skulptorių mokyklos meistrai. Šoniniame altoriuje yra XVIII a. viduryje sukurtas paveikslas „Šv. Marija Magdalena“. Maldos namai į dabartinę vietą perkelti 1698 metais. Pastatas keletą kartų – 1890 m. ir 1918 m. atnaujintas. Bažnyčią juosia XVII a. pabaigoje pastatyta mūrinė tvora su XIX a. viduryje pastatyta atskirai stovinčia varpine, kuri restauruota 2002 m. Gali būti, kad Indricos parapija Latgaloje yra seniausia. Maldos namai, nors ir apsupti medžių, matomi ir plaukiantiesiems valtimi.
Kraslava. Sena latgalių apgyvendinta vieta. X a. Kraslavos savivaldybė pateko Polocko kunigaikščių valdžion, o XIII a. – Livonijos ordino valdžion. Iki XVIII a. pradžios ji buvo dvaro centras. 1729 m. už 1400 talerių Kraslavą įsigijo Johanas Liudvikas Pliateris. Pliaterių giminė Kraslavoje viešpatavo du šimtmečius. XVIII a. viduryje Pliateriai pradėjo Kraslavos pilies statybas. Po Lenkijos pirmojo padalijimo 1772 m. Latgala buvo prijungta prie Rusijos. Prasidėjo Kraslavos nuosmukis. Nutiesus Rygos–Daugpilio–Vitebsko geležinkelį (1865 m.) miesto ūkinis gyvenimas vėl suklestėjo. Kraslavą menkai tepalietė Antrojo pasaulinio karo įvykiai, todėl palyginti gerai išliko XX a. pradžios mediniai pastatai. Kraslavą iš valties galima atpažinti tiek iš tankaus užstatymo, tiek iš tilto per Dauguvą.
Adamovos skardis. Saugomas geologinis paminklas – vienas iš ilgiausių (apie 1,7 km) ir aukščiausių (25–35 m) Dauguvos skardžių. Jis susiformavo dėl šoninės erozijos, Dauguvos vandenims nuskalavus Dauguvos pagrindinį krantą Adamovos kilpos šiaurinėje dalyje. Viena kryptimi Adamovos gamtos takas eina skardžio viršumi, kita – jo šlaitu. Iš tako aukščiausių taškų ir vaizdingų miško proskynų galima susidaryti įspūdį apie Dauguvos senslėnio didingumą. Vietose, kur skardį kerta gilios šoninės raguvos, galima išvysti (ypatingai – belapiu laikotarpiu) nedideles atodangas. Jose matomos nuogulos, atsiradusios paskutinio ledynmečio laikotarpiu. Nedideli smiltainio sluoksniai atsidengia (esant žemam vandens lygiui) ir prie pačios upės, jie yra matomi iš valties. Raguvose ir skardžio šlaituose vyksta aktyvūs geologiniai procesai, todėl vietomis pastebimos nuošliaužos. Jos susidaro ilgalaikės drėgmės (lietaus arba šaltinio vandenys, tirpstantis sniegas) sąlygomis, nuslystant atskiriems šlaitų fragmentams. Adamovos skardžio papėdėje galima išvysti iš Skandinavijos ledynų atneštą riedulį, kurio tūris – 11 m3. Pagal sudėtį tai yra iš dalies metamorfizuotas stambiagrūdis granitas. Netoliese auga drebulė su penkiais kamienais ir didysis ąžuolas, kurio skersmuo siekia apie 4,5 m. Galima apžiūrėti ir šaltinį. Lapuočių miškas su senais ąžuolais ir liepomis, didelių matmenų sankritomis, sausuoliais ir kitais gamtiniais miškui būdingais elementais yra saugomas biotopas. Biologai jį vadina šlaitiniu mišku. Vaikščiodami apie 1,6 km ilgio Adamovos gamtos taku galėsite apžiūrėti Adamovos skardį ir jo apylinkėse esančias gamtos vertybes. Tako pradžia yra prie automobilių stovėjimo aikštelės, iš čia atsiveria platus vaizdas į Kraslavą ir Dauguvos senslėnį. Taku patogiausia pasivaikščioti prieš išvyką valtimi, sustojus automobilių stovėjimo aikštelėje prieš pačią Kraslavą. Iš valties pats takas nėra matomas!
Skerškanų sala. Tiksliau – salų grupė, kuri matoma esant žemam vandens lygiui. Salos susidarė upės sąnašoms (smėliui, žvyrui) nusėdus tose vietose, kur upėje yra daug riedulių, keičiančių srovės greitį ir kryptį. Apylinkėse, priklausomai nuo vandens lygio, – stiprios srovės ir slenksčiai. Plaukiama laikantis arčiau kairiojo kranto.
Spruogių nuogriuvų raguvos yra vienintelis tokio tipo geologinis paminklas (saugomas) gamtos parko teritorijoje. Yra Skerškanų (Adamovos) kilpos pietinėje dalyje. Apie 1,5 km ilgio ir iki 35 m aukščio Dauguvos kairiojo pagrindinio kranto šlaite (70–450 m pločio juostoje) yra susiformavęs gilių erozijos raguvų ir aktyvių šaltinių junginys, pasislėpęs šlaitinių miškų (saugomi biotopai) žalioje lapijoje. Vietomis matomos nuogriuvos – dubens pavidalo pažemėjimai upių ar kalvų šlaituose, kuriuos suformavo šaltinių vandenys dėl uolienų ar ledyninių nuogulų išskalavimo. Spruogių raguvos geriausiai matomos belapiu laikotarpiu. Iš valties matomas tik apaugęs Dauguvos pagrindinis krantas, tad nežinantys apie šio objekto buvimo vietą praplauks jo nepastebėję!
Aizvėjinių piliakalnis. Dauguvos ir jos šoninių raguvų suformuotas reljefas, vietos izoliuotumas, galimybė gerai matyti upę abiem kryptimis buvo keletas iš priežasčių, dėl kurių čia įsikūrė viena iš senųjų žmonių gyvenimo vietų – Aizvėjinių piliakalnis. Jis yra sunkiau prieinamoje vietoje – Dauguvos kairiajame pagrindiniame krante tarp dviejų gilių upės raguvų, ~ 4,5 km žemiau Kraslavos–Skerškanų (Adamovos) kilpos pietinėje dalyje. Piliakalnio aukštis virš artimiausios apylinkės – 35 m, aikštelė – 70 x 55 m. Jame atliktas 0,9 m storio kultūros sluoksnis su brūkšniuotosios keramikos šukėmis. Piliakalnis buvo apgyvendintas nuo I tūkstantmečio pr. m. e. iki mūsų eros I tūkstantmečio vidurio. Aizvėjinių piliakalnis yra valstybinės reikšmės archeologijos paminklas. Norint atrasti objektą gamtoje, geras orientyras yra Skerškanų namai, siūlantys turistų apgyvendinimo ir kitas paslaugas (įrengtos nuorodos). Aizvėjinių piliakalnį iš bendro Dauguvos pagrindinio kranto sunku atskirti apie jį nežinantiesiems.
Užingoros smiltainio atodanga yra Zvejniekų kilpos šiaurės vakarinėje dalyje, Dauguvos dešiniajame krante tarp Užinkalno ir Užingorsko. Atodangos ilgis ir aukštis priklauso nuo vandens lygio Dauguvoje. Apie 350 mlj. metų senumo Devono periodo smiltainio sluoksnius (~ 1,5 m aukščio) ruda spalva nudažė geležies junginiai.
Veckaplava. Veckaplava yra kaimas Dauguvos kairiajame krante, Kraslavos savivaldybės Kaplavos valsčiuje tarp Kaplavos ir Lielbornės. XVII a. jos gyventojai išmirė nuo maro. Vieta neliko tuščia, čia apsigyveno baltarusiai. 1810 m. mieste buvo 16 gyvenamųjų namų, buvo įkurta valsčiaus valdyba, veikė teismas, kalėjimas, bažnyčia, sinagoga, trys krautuvės ir smuklė. XX a. pradžioje svarbi susisiekimo priemonė buvo vadinamasis Dinaburgo garlaivis. 1932 metais Kaplavai suteiktas kaimo statusas. Po Antrojo pasaulinio karo už 2 km į rytus įsikūrė naujas centras – Prauliniai, kuriuos vėliau pervadino Kaplava, o senoji Kaplava gavo Veckaplavos vardą. Šiandien Veckaplava yra tyli vieta su keletu namų. Veckaplavos žvejų – žemdirbių sodybų grupė yra vietinės reikšmės architektūros paminklas. Didžiausias pastatas yra Kaplavos Švenčiausiosios Dievo Motinos prieglobsčio stačiatikių bažnyčia. Stačiatikių parapija Kaplavoje įsteigta 1794 metais. Pirmoji bažnyčia buvo nedidelė ir varginga, todėl 1894–1895 m. už aukas buvo pradėta naujos – dabar matomos bažnyčios statyba. 1998 m. maldos namuose atrasta tvenkinio naktinių šikšnosparnių Myotis dasycneme kolonija. Gražus vaizdas į Veckaplavą atsiveria nuo Dauguvos kairiojo pagrindinio kranto viršutinės dalies, kur yra įvažiavimo į kaimą kelias. Puikus vaizdas atsiveria ir iš upės priešingo – dešiniojo kranto ir iš valties. Priešais Veckaplavą Dauguvos dešiniajame krante (Augustiniškiai) yra plaustininkų – žvejų sodybų grupė, kuri yra vietinės reikšmės architektūros paminklas. Čia pastatai yra blogos būklės. Tikėtina, kad seniausias pastatas galėtų būti išlikęs iš XIX a. Iš valties pastatai sunkiau įžiūrimi.
Kaplavos sala yra priešais Kaplavą. Šioje maršruto atkarpoje tai yra viena iš didžiausių salų žemiau Kraslavos. Upėje yra riedulių, todėl salos apylinkėse yra stiprios srovės ir slenksčiai.
Kuocinių sala yra tarp Kuocinių namo ir Rudnios upės žiočių. Prie salos yra slenkstis, kurio pavadinimas „Oļšaņik”.
Vecračinos piliakalnis stovi Daugavsargų kilpos šiaurės rytų dalyje, Dauguvos dešiniajame krante. Manoma, kad jis buvo apgyvendintas vėlyvajame geležies amžiuje. Plokštuma iš dalies suniokota joje įrengus sentikių kapines. Iš valties piliakalnį sunku atskirti ant bendro upės pagrindinio kranto.
Slutiškių sentikių sodžiaus vietoje XV–XVII a. buvo gyvenvietė ir kapinės. Archeologinių kasinėjimų metu čia rasta lietuviškos kilmės senovinių daiktų. XVII a. antroje pusėje į Latviją atkeliavo rusų sentikiai, kurie gelbėjosi nuo religinio persekiojimo etninėje gimtinėje. Jie nežinojo apie gyvenvietės egzistavimą, todėl savo namus pasistatė ant senųjų kapinių. Šiandien Slutiškiams būdingas sodžiaus tipo išplanavimas su Latgalos kraštui būdingais pastatais su langų apdaila, išpuoštomis durimis ir ažūriniais fasadais. Slutiškių sentikių name yra įrengtas muziejus (Naujenės kraštotyros muziejaus filialas), kuriame galima susipažinti su sentikių kultūrine aplinka ir tradicijomis. Čia galima išgirsti muziejaus gido pasakojimų. Nuo Dauguvos slėnio pagrindinio kranto viršutinės dalies atsiveria vienas iš nuostabiausių Latvijos kultūros kraštovaizdžių. Pietų kryptimi nuo jo galima išvysti Slutiškių skardį. Slutiškių sodžiuje yra vandens turizmo prieplauka. Slutiškių sodžių su Markovos piliakalniu jungia apie 2 km ilgio Markovos pažintinis takas. Tai yra galutinis maršruto taškas!